stabarius

stabãrius, -ė smob. (2) menk. nemandagus, nelankstus žmogus: Kai Kairiūčia išėjo, bobutė mane apibarė ir pavadino stabarium už tai, kad aš, kai tetula mane peržegnojusi, neatsistojęs ir nepabučiavęs jai rankos A.Vien.